APRANGOS ISTORIJOS LAIKO JUOSTA. ANTIKA
Antika - istorinis laikotarpis, kurio metu klestėję senovės valstybės - Graikija ir Roma - įnešė neįkainojamą indėlį ne tik į pasaulio kultūrą, meną ir politiką, bet ir į drabužių dizainą. Antikiniai aprangos ir stiliaus elementai buvo mėgdžiojami ir vis iš naujo atrandami daugelį amžių, o savo įtakos mados pasauliui neprarado iki šių dienų.
Senovės graikai ir romėnai dėvėjo labai panašius drabužius. Kadangi vienas pagrindinių moterų užsiėmimų to meto visuomenėje buvo audimas, drabužiai dažniausiai buvo gaminami namuose. Moterys savo šeimos nariams ausdavo drabužius iš vilnos ar lino, o štai pasiturintys romėnai galėjo sau leisti įsigyti ir šilkinių bei medvilninių audinių. Kaip rodo tyrimai, audiniai dažnai buvo dažomi ryškiomis spalvomis ir dekoruojami įmantriais ornamentais.
Graikų ir romėnų drabužiai tiek moterims, tiek vyrams susidėjo iš dviejų pagrindinių aprangos elementų - tunikos (Graikijoje vadintos peplu arba chitonu) ir apsiausto (Graikijoje vadinto himatiju, Romoje – toga) bei įvairių jų variacijų. Populiariausias drabužio siluetas – kvadratinis ar stačiakampis. Audeklas buvo modeliuojamas klostėmis, susegamas segėmis ar surišamas juostelėmis. Toks gaminys buvo itin universalus ir galėjo būti naudojamas keliais būdais – kaip aprangos dalis, kaip antklodė, netgi kaip įkapės.
Rengiant parodą buvo naudotasi Meno leidinių skaityklos leidiniais.
Parodą parengė Kristina Dailidaitė
