2011 m. gegužės 30 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje vyko literatūrinių skaitymų vakaras „Šventmarė“, skirtas Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės 125-osioms gimimo metinėms. Dalyvavo Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio anūkė skulptorė Dalia Palukaitienė, proanūkis pianistas Rokas Zubovas ir aktorė Liucija Zorūbaitė. Renginyje buvo skaitomos ištraukos iš „Šventmarės“, skambėjo M. K. Čiurlionio kūriniai fortepijonui. Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, garsiojo dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žmona, nemažai pasitarnavo lietuvių kultūrai. Ji buvo rašytoja, vertėja, literatūros ir meno kritikė, pedagogė, aktyvi visuomenės veikėja. Kūrybą – eilėraščius, poemas, dramos kūrinius, apysakas, apsakymus – pradėjo spausdinti dar 1905 m. Jos pjesės „Aušros sūnūs“, „Dvylika brolių juodvarniais laksčiusių“, „Riteris budėtojas“, „Pinigėliai“ ir kitos buvo statomos įvairių teatrų scenose. 1937 m. išleista „Šventmarė“, anot literatūrologo R. Karmalavičiaus, yra viena meistriškiausių kritinio realizmo apysakų ketvirtojo dešimtmečio lietuvių lite¬ratūroje. „Šventmarę“ galima laikyti autobiografiniu kūriniu. Jo veiksmas vyksta Žemaitijoje, Dūliuose. Aprašomos to meto socialinės, kultūrinės aktualijos, atskleidžiama liaudies ir dvasininkijos santykių problema, parodomos kunigų abejonės, kurią kryptį pasirinkti – puoselėti lietuvybę ar pasilikti lenkų kultūros įtakoje.