2012 m. gegužės 16 d., trečiadienį, 17.30 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 406 kamb.) vyko susitikimas su dramaturge Daiva Čepauskaite ir Kauno kamerinio teatro spektaklio „Diena ir naktis“ kūrėjais. Programoje: pokalbis su dalyviais ir ištraukos iš spektaklio. Renginyje dalyvavo dramaturgė Daiva Čepauskaitė, režisierius Stanislovas Rubinovas ir aktorius Aleksandras Rubinovas. Kauno kamerinis teatras, šiemet švenčiantis įkūrimo 35-metį, pristato spektaklį „Diena ir naktis“ pagal D. Čepauskaitės pjesę „Duobė“. Kūrinyje plėtojama holokausto tema. Skaudžioje lietuvio ir žydės meilės istorijoje atsiveria sudėtingi dviejų skirtingų tautų santykiai ir jų bendros istorijos žaizdos. Spektaklio kūrėjai mėgina atvirai ir drąsiai kalbėti apie tai, jog lietuviai, kaip ir kiekviena tauta, turi dėl ko didžiuotis ir dėl ko jausti kaltę, turi savo šviesą ir tamsą, savo dieną ir naktį. Nebandant spręsti painių istorinių dilemų, tiesiog pasakojama apie tragiškus netolimos praeities įvykius. Dramos siužetas remiasi Antrojo pasaulinio karo metų įvykiais Lietuvoje, jų liudininkų prisiminimais ir archyviniais dokumentais. Tačiau tai nėra dokumentinis reportažas, visi spektaklyje veikiantys personažai išgalvoti. „Rašydama šią pjesę, skaičiau kai kuriuos archyvų dokumentus, ir kartą akys užkliuvo už vieno teismo protokolo. Kaltinamasis, paklaustas, kodėl šaudė žydus, atsakė: „Todėl, kad aš lietuvis...“ Galvojau, kiek daug gali tilpti šitame žodyje. Juk tie, kurie gelbėjo žydus, taip pat buvo lietuviai. Toje pačioje sąvokoje gali slypėti ir nuoširdžiausia kova už tautos laisvę, ir paprastas žmogiškumas, ir žemiausi instinktai. Aš taip pat esu lietuvė, todėl ir parašiau šią pjesę. Todėl, kad man ne tas pats, kas vyko, vyksta ar vyks Lietuvoje. Todėl, kad tai mūsų visų istorija. Pagaliau todėl, kad gyvybė ir mirtis neturi tautybės, o nežmoniškumas - visų mūsų bendras priešas.“ – teigia D. Čepauskaitė, už pilietinę ir moralinę drąsą išrinkta 2011 metų Tolerancijos žmogumi.