Lapkričio 29 d., ketvirtadienį, 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322 kamb.) pristatytas naujas Liudo Gustainio romanas „Dagilio, šuns ir kiti šešėliai“. Į rugsėjo mėnesį pasirodžiusios knygos sutiktuves kviečiami ir knygą jau perskaitę, ir dar tik skaitysiantys. Pristatymo renginyje dalyvaus pats knygos autorius, taip pat Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos redaktorė Janina Riškutė, romano redaktorius Justinas Kubilius, poetas Alfas Pakėnas bei mokyklėlės „Mano teatras“ jaunieji artistai Miglė Čiužaitė, Kasparas Pilybas, Kristupas Biržietis. Liudas Gustainis (g. 1944) – poetas, prozininkas, gausybės menų ir saviraiškos formų atstovas, trijų poezijos rinkinių ir keturių prozos knygų autorius. Pasak poeto, žurnalisto Rimvydo Stankevičiaus, taip ir neaišku, kas yra Liudas Gustainis: ar poetas, rašantis dar ir prozos kūrinius, ar romanistas, mėginantis save dar ir kritiko amplua, ar tapytojas, kuriam literatūra – tik antraeilis pomėgis, ar literatas, kuris laisvalaikiu dar piešia ir kuria skulptūras. Aišku viena – rašytojas gyvena Kaune, tad pirmasis naujos knygos „krikštas“ rengiamas būtent šiame mieste. Naujojo romano „Dagilio, šuns ir kiti šešėliai“ siužetas sukasi apie giminės šventę, skleidžiasi sudėtingi trijų kartų santykiai ir problemos (girtavimas, vėžys, susvetimėjimas, emigracija, vienatvė). Užstalės pašnekesiai, realistiniai šiuolaikinio gyvenimo vaizdai praplečiami netikėtais dvasinių išgyvenimų planais bei fantastiškomis, absurdiškomis istorijomis. Baikerių šėlsmas Barselonoje, Dudarykso mįslės, Jotvingo transformacijos balansuoja tarp realybės ir fantazijos, dvelkia magiškuoju realizmu. „Pro skaitytojo akis švysteli kelių veikėjų gyvenimai. Palemonas ir Jotvingas labiau suvokiami kaip Lietuvos likimo simboliai, negu paskutiniuoju gyvenimo vieškeliu tipenantys senukai. Sodrios detalės tartum pristabdo veiksmų tėkmę ir tokiu būdu neigiami egzistencijos aspektai nusidažo džiugesio spalvomis. Temų įvairovėje ryškiausias klausimas – kaip išgyventi, kaip išmokti džiaugtis gyvenimu“, – pastebi rašytojas Donaldas Kajokas.