2013 m. spalio 9 d. Šakių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su poete, dramaturge, eseiste Dovile Zelčiūte. Renginys – Kauno apskrities viešosios bibliotekos projekto „Auksinis laureatų ruduo“ dalis. D. Zelčiūtė į skaitytojų rankas šiemet atidavė jau dešimtą poezijos knygą. Taip pat yra išleidusi keletą leidinių apie Lietuvos fotografiją, atsiminimus apie J. Ivanauskaitę, pagal jos pjesę „Kūno vartai“ Kauno kameriniame teatre pastatytas spektaklis. D. Zelčiūtės poezijoje, įvertintoje Salomėjos Nėries prizu, J. Lindės-Dobilo premija bei Kauno m. savivaldybės Kultūros ir meno premija, dažna laikinumo, būties tema, ryškus gaivališkas moteriškasis pradas, teatro ir gyvenimo santykis, būdingas jautrus ir atviras asmeninis kalbėjimas. Poezija, kaip teigia pati kūrėja, jai reiškia „laisvę apmąstyti save ir pasaulį ir drąsiausiu atveju – savo kūryba jį perkurti“. Nors poezija yra esminė D. Zelčiūtės kūrybos dalis, jėgas ji išbandė ir kituose baruose: išleido romaną „Gastrolės“, prieš porą metų pasirodė pokalbių apie teatrą knyga „Po repeticijos“, kurioje – šešiolikos Lietuvos teatro kūrėjų interviu. Minėtuose leidiniuose dėmesys linksta į teatrą – neatsiejamą asmeninio gyvenimo ir kūrybos dalį. Visgi ne pats teatras yra svarbiausias, o tai, ką jis duoda asmeniui ir ką iš jo paima. Nuo mažų dienų stebėjusi teatro gyvenimą iš vidaus, kai tėvai vesdavosi ją į darbą, veždavosi į gastroles, ji puikiai jautė to magiško, kito pasaulio pulsavimą. Net ir dabar teatras jai yra „saugesnė realybė už tikrąją“.