Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Šaukimas į armiją, naujokų nuotykiai
Lietuvos kariuomenė pradėta kurti iš savanoriškai į tarnybą atėjusių kareivių ir karininkų, tačiau sudėtinga geopolitinė situacija reikalavo nuolatinio ir stabilaus ginkluotųjų pajėgų formavimo proceso. XX a. pirmojoje pusėje didžioji dalis Europos šalių savo ginkluotąsias pajėgas formavo pagal privalomosios tarnybos principą. Lietuvoje privalomosios tarnybos pradžia laikoma 1919 m. vasario 10 d., kai buvo patvirtintos Kariuomenės šaukiamosios instrukcijos, kuriose buvo numatyta pašaukti 1897–1898 m. gimusius sveikus vyrus atlikti būtinąją karo tarnybą. Karikatūrose dažniausiai vaizduojama labai margaspalvė šauktinių kompanija, tarsi norint parodyti, kad kariuomenėje gali tarnauti įvairių profesijų, išsilavinimo vyrai. Net lietuviškai nekalbantis jaunuolis iš „Schilutte“ kariuomenėje atranda „tikrąjį kelią“ (1936, 4). Komisijos pripažinti tinkamais, jaunuoliai džiaugsmingai vyksta į kariuomenę, o netinkantys – liūdni kiūtina namo. Norima parodyti, kad vyrai norėjo tarnauti kariuomenėje. Kita vertus, pasitaiko karikatūrų, kuriose išjuokiami „ištižėliai“, tinginiai, bailiai, kurie vengia karo tarnybos slapstydamiesi ar žalodamiesi, dezertyruoja ir kurių laukia liūdnas galas.
Šmaikščiai pasakojama, kaip naujokai įsivaizdavo tarnybą, vadovybę ir kaip sunkiai sekasi jiems sportuoti, mokytis statuto ar šaudymo, maskavimosi gudrybių, suprasti kariuomenės tvarką ir pan. Tačiau laiškuose į namus naujokai sunkumais nesiskundžia, o sutikimą kariuomenėje ir kario kasdienybę aprašo labai teigiamai (1938, 45).
