Galerija

Autoportreto suvokimas tikriausiai atsirado tada, kai žmogus pirmą kartą išvydo savo atspindį vandenyje. 
XV-tame amžiuje imta piešti autoportretus, kuriuos dailininkai paprastai įkomponuodavo masinėse paveikslų scenose. Autoportreto kaip atskiro žanro gimimas siejamas su vokiečių menininko Albrechto Diurerio kūryba (XV a. pab.), o XVII-o amžiuje jį ypač išpopuliarino olandų tapytojas Rembrandtas, pirmasis išryškinęs psichologinį portreto aspektą. Pradžioje dailininkai tapę tik tikslius savo natūros bruožus, tačiau pamažėle darbuose atsirado poreikis parodyti ir vidines būsenas. 
XIX-ame amžiuje menininkai įkvėpimo vis dažniau ieškojo savo vidiniame pasaulyje. Vis dar buvo dailininkų, kurie autoportretą kūrė kaip save reprezentuojantį kūrinį (Edgar Degas, Edouard Manet, Claude Monet). Šiose drobėse atskleidžiama tai, kaip dailininkai matė ir pristatė save visuomenei. Vincent van Gogh, Paul Gauguin, Edvard Munch ir daugelis kitų modernistų savo portretuose perteikė asmeninius išgyvenimus, emocijas ir vidines nuostatas. Kiekvienas portretas reikalavo iš menininko gilesnės savianalizės, tačiau kartu autoportretas buvo ir naujų meninių idėjų ir priemonių bei savo išskirtinio braižo pateikimas. Fiksuodami svarbesnius savo gyvenimo įvykius , XIX-o amžiaus modernistai kūrė įtaigius , psichologines būsenas išryškinančius kūrinius. Vienas produktyviausių to meto autoportreto kūrėjų – Vincent van Gogh, nutapęs ne vieną dešimtį šio žanro darbų. 
Vaizduodami save dailininkai buvo veikiami aplinkos, kuri darė įtaką ne tik jų asmeniniam gyvenimui, bet ir kūrybai . Tad autoportreto analizė yra aktuali tiriant ne tik pavienių dailininkų kūrybą, bet ir analizuojant to laikotarpio dailės raidą bei kūrybinę, socialinę atmosferą. 
 
Naudotos Meno leidinių skyriaus fondo knygos: 
1. Bazin, Germain. Edouard Manet. – München: Schuler Verlagsgesellschaft, 1975. – P. 2. II I 6413 
2. Bonnard, Pierre. Pierre Bonnard: Album. – Paris: Éditions cercle d‘art, 1969. – P. 41. II I 9859 
3. Cézanne, Paul. L‘opera completa di Cézanne. – Milano: Rizzoli, 1970. – Il. 9, 16. II I 22099 
4. Clay, Jean. L‘impressionnisme: Album. – Paris: Hachette, 1971. – P. 22, 109, 126, 127, 158, 159, 164, 165, 170, 234, 235, (240). II I 8483 
5. Clay, Jean. L‘impressionnisme: Album. – Hachette, 1971. – P. 22, 109, 126, 127, 158, 159, 164, 165, 170, 234, 235, (240). II I 17107 
6. Cogniat, Raymond. Paul Gauguin. - München: Schuler Verlagsgesellschaft, 1973. – P. 2, 19, 31, 38, 45, 51, 61, 86. II I 6407 
7. De Toulouse-Lautrec, Henri. L‘opera completa di Toulouse-Lautrec. – Milano: Rizzoli, 1977. – Il. 1. II I 21720 
8. Degas, Edgar. L‘opera completa di Edgar Degas. – Milano: Rizzoli, 1970. – P. 23, 91. II I 22090 
9. Dunlop, Ian. Edvard Munch. – London: Thames and Hudson, 1977. – Il. 29, 40. II I 8557 
10. Five hundred self-portraits. – London: Phaidon Press Limited, 2000. IZ 1-02-8798 
11. Flemish and dutch painting: from Van Gogh, Ensor, Margritte and Mondrian to contemporary artists. – New York: Rizzoli, 1997. – P. 110, 112. II I 22214 
12. Gauthier, Maximilien. Renoir. – Paris: Flammarion, 1967. – P. 3, 80, 81. II I 6400 
13. Harris, Nathaniel. A treasury of impressionism: Album. – 2. impr. – New York: Crescent, 1980. – P. 92, 99, 226, 265, 269, 278, 284, 285, 286, 296, 301. II I 8561 
14. Janssens, Jacques. James Ensor. – New York: Crown publishers, INC., 1978. – P. 3, 7. II Už 14585 
15. Lassaigne, Jacques. Vincent Van Gogh. - München: Schuler Verlagsgesellschaft, 1973. – P. 2, 35, 50, 65, 86. II I 6410 
16. Munch, Edvard. Edvard Munch i Nasjonalgalleriet. – Oslo: Nasjonalgalleriet, 1989. – P. 60, 82, 112. I I 20584 
17. Munch, Edvard. Edvard Munch: Symbols and images. – Washington: National Gallery of Art, 1978. – P. vi, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 23, 26, 28, 29, 30, 134. II Už 28974 
18. [Munch: Kandinsky: Album]. – Tokyo, 1973. – Il. 14, 15, 33, II, . –Japonų kalba. II I 7073 
19. Neumannová, Miloslava. Vincent van Gogh kresby. – Praha: Odeon, 1987. – P. 7. II I 16222 
20. Rădulescu, Neagu. Matisse. – Bucureşti: Editura Meridiane, 1971. – Il. 1. II Už 10515 
21. Renoir, Auguste. Renoir, Hayward Gallery, London, 30 janvier – 21 avril 1985: Catalogue. – Paris: Réunion des musées nat., 1985. – P. 67, 69, 302, 332. II I 17074 
22. Rodin, Auguste. Rodin: Sculptures. Album. – Oxford: Phaidon, 1979. – P. 12. II I 8343 
23. Stang, Nicolay. Edvard Munch. – Dresden: Verlag der Kunst, 1977. – P. 81, 88, 177; Il. 1, 26, 32, 43, 44, 65, 66, 67. I U 70624 
24. Terrasse, Antoine. Edgar Degas. - München: Schuler Verlagsgesellschaft, 1972. – P. 2, 5, 12. II I 6409 
25. Timm, Werner. Edvard Munch. – Berlin: Henschelverlag Kunst und Gesellschaft, 1973. – P. 15; Il. 28. II I 6519 
26. Timm, Werner. Edvard Munch. – Berlin: Henschelverlag Kunst und Gesellschaft, 1976. - P. 15; Il. 28. II Už 12642 
27. Treble, Rosemary. Van Gogh and his art. – London etc.: Hamlyn, 1978. – P. 37, 38, 46, 72, 94, 105. II I 7006 
28. Van Gogh, Vincent. L‘opera pittorica completa di Van Gogh: Vol. 2. – Milano: Rizzoli, 1977. Il. 84, 91, 101. II I 21722 
29. Van Gogh, Vincent: atvirukas. Edition Stedelijk Museum. Grupinis fondas. 7.041:73/76 
30. Wadley, Nicholas. Sezanne and his art. – New York: Galahad Books, 1975. – P. 36, 37. II I 7016 
31. Wildenstein, Daniel. Claude Monet. - München: Schuler Verlagsgesellschaft, 1971. – P. 2. II I 6411
 
Parodą parengė Vilma Gerasimovienė ir Kristina Dailidaitė

Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku